- žiaurybė
- žiaurýbė dkt. Dár nemačiaũ tokiõs žiaurýbės.
.
.
žiaurybė — sf. (1) Š, FrnW, NdŽ, žiaurỹbė (2) Rtr, KŽ 1. žiaurumas: Kokia žiaurybė buvo to gaspadoriaus! Pc. Nebuvom dar teip matę, tokios žiaurybės, kad žmogų vedė šaudyti Lc. Kas do žiaurybė patėvio Skdt. Baisi žiaurybė buvo kareivių, kai žmones šaudė Rm … Dictionary of the Lithuanian Language